2010 m. gruodžio 3 d., penktadienis

Adventas

Šįkart norėjosi kitokio švenčių laukimo - lėto, ramaus, jaukaus, kvepiančio mandarinais ir namie kepamu pyragu. Priešingybės tam, koks būdavo ankstesniaisiais metais, kai, šalia pasiruošimo šventėms, kamuodavo dar ir tokie patys rūpesčiai, kokie tuo pačiu metu kamuoja visus nelaimėlius, trinančius universiteto suolą...
Praėjusiais metais per Adventą kiekvieną šeštadienį 7 valandą ryto, smarkiai po širdimi besispardant Mažajam, išleidusi į lauką pasiganyti išsimiegojusį katiną, užsiplikydavau jau trečią ar ketvirtą puodelį kavos tądien, išsivyniodavau antrą plytą šokolado ir, vogčiomis atidėjusi knygas ir konspektus į šoną, trumpam kįštelėdavau nosį į rankdarbių puslapius internete, svajodama, ką kurpsiu ir kursiu, kai ta pekla pagaliau baigsis... O po šių kelių saldžių minučių sau, įsimetusi rankinėn konspektus, pabučiavusi miegantį Vyresnėlį, išeidavau į šaltą žiemos rytmetį ir tuščiomis gatvėmis žingsniuodavau universiteto link. Laikyti egzamino...
Šis švenčių laukimas kitoks. Mažasis jau nebesispardo po širdimi, o ropinėdamas po namus ir šypsodamasis žavia zuikio šypsenėle aktyviai dalyvauja šeimos gyvenime. Diplomas ilsisi stalčiuje. Vyresnėlis intensyviai fantazuoja, kokią dovanėlę Kalėdų Senelis paliks po eglute...
Intensyvūs buvo metai. Ir kaina milžiniška už tai sumokėta. Bet moterys visais laikais buvo stiprios ir gebančios pakelti daug...
Šiemet laukimas tikrai kitoks. Pirmą kartą turime tikrą Advento kalendorių su užduotėlėmis kasdienai. Tikiuosi, tai padės sumažinti skubėjimo streso paskutinėmis prieššventinėmis dienomis ir įtraukti visą šeimą į aktyvų ruošimąsį, sutekls mus pabūti kartu. Ir namus puošiame visi kartu, o vietoje banalaus Advento vainiko turime stilizuotus žibintus. Dovanas taip pat gaminu jau nebe viena.
Tikiu, kad ir šventės bus kitokios...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą