2011 m. gegužės 13 d., penktadienis

Balzamas po skutimosi

Atradusi natūralią namie gamintą kosmetiką, pakeičiau ir kai kuriuos moteriškus įpročius. Pvz., vėl prisiminiau seną gerą depiliacijos būdą - paprasčiausią skutimą. O ieškodama, kuo nuraminti po skutimo sudirgusią odą, sukūriau labai paprastą balzamo po skutimosi receptą. Į jo sudėtį įeina tik du komponentai - alavijo gelis ir šaltalankių aliejus. Alavijo gelis puikiai ramina odos sudirgimą, ją drėkina, o šaltalankio aliejus tiesiog stebuklingai greitai užgydo mažas žaizdeles, be to, balzamui suteikia gražią oranžinę spalvą ir malonų kvapą.

Tiesa, mano antroji pusė jo išbandyti kol kas nesiryžo. Tačiau man jis patinka. Ir net labai.

2011 m. gegužės 8 d., sekmadienis

Art Deco laikotarpio kostiumų paroda

Ilgas buvo mano kelias į šią parodą. Pradedant tuo, kad teko atiduoti šiaip ne taip gautus kvietimus į atidarymą, nes susirgo vaikai, ir baigiant tuo, jog jiems pasveikus tekina nubėgau apžiūrėti parodos pamiršusi pasiimti fotoaparatą. O vėliau vis neatsirasdavo laiko, juk dažnai, kada atvyksta ilgai laukta paroda, pasiduodi iliuzijai, jog ji veiks dar taaaip ilgai, kad spėsi aplankyti šimtą kartų. Kaip ten bebūtų, džiaugiuosi kiekviena proga prisiliesti prie kostiumo istorijos, todėl su malonumu apžiūrėčiau ją dar daug kartų.

Pirmiausia, kas krito į akis šį kartą, buvo žmonių gausybė. Juk ne pirmą kartą Vilniuje demonstruojama tokio pobūdžio paroda, nepraleidau nė vienos, bet matydavau vieną kitą žmogų. O šįkart savo darbą puikiai atliko piarinis atidarymas, straipsniai bei reklamos spaudoje, televizijos laidos. To užteko, kad pasižiūrėti parodos atplauktų minia. Ką gi, tegul žmonės šviečiasi.

O dabar prie esmės.

Pirmasis pasaulinis karas - lūžis, visiems laikams pakeitęs moters vaidmenį visuomenėje ir davęs stiprų postūmį lyčių vaidmenų kaitai. Mada į tokią socialinę kataklizmą nereaguoti negalėjo.

Damos, pagaliau išsivadavusios iš šimtmečius jas kamavusių korsetų bei krinolinų, pamiršusios karo siaubą, atradusios, kad gali tiek, kiek neįsivaizdavo galinčios, o taip pat pajutusios smarkiai išaugusią konkurenciją dėl priešingos lyties dėmesio, virto žavingomis garçonne. "Pamestas" liemuo, krūtinė, klubai joms netrukdė būti velniškai žavingomis viliokėmis. Vienos didžiausių šio laikotarpio mados novatorių Madeleine Vionnet išrastas įstrižas kirpimas, daug nuogo kūno - rankų, pečių, kojų - rodymo, gausi puošybą biserio karoliukais, žvyneliais, koralais bei pusbrangiais akmenimis, kutais, geometriniai raštai, blizgesys ir tviskėjimas, ryškus makiažas, ypąč išryškintos lūpos bei gausybė puošnių elegantiškų aksesuarų - tai būdingi šio etapo mados bruožai. Karo metu išretėjusios vyrų gretos iškreipė vyrų ir moterų santykius, ir šios iš princo ant balto žirgo laukiančių drovių mergaičių turėjo tapti aktyviai savo fiziniu patrauklumu besinaudojančiomis vamp stiliaus panteromis.

Didžioji depresija bei pasaulyje plintančios autoritarinių režimų skleidžiamos demagogijos šį bei tą pakeitė - į savo vietą grįžo liemuo, kiti moteriškos figūros privalumai, Siluetas pailgėjo, sumažėjo puošybos detalių. Grįžo tradicinis moteriškumas, damos vėl panoro būti matronomis, tiesa, ne mažiau žavingomis. Elsa Schiaparelli - didžioji šio laikotario mados diktatotė.

Labai įspūdingos visos trys parodoje eksponuojamos nuotakų suknelės. Manau, ne aš viena tyliai atsidusau, kad prie altoriaus jau nužygiuota ir, deja, ne tais laikais, kada buvo sukurti šie šedevrai.

Iš arti savo akimis pamatyti tokių genijų kaip Madeleine Vionnet, Gabriele Chanel, Jeanne-Marie Lanvin, Paul Worth, Jean Patou, Elsa Schiaparelli, Callot Sœurs ir kitų darbus, gimusius jų aukso metais, yra ne kasdien pasitaikantis malonumas. Įspūdžio neaprašysi, tai reikia tiesiog pamatyti.

Tokios parodos - atgaiva sielai ir akims. Kaip visada nekantriai lauksiu kitos.

Pabaigai - kelios nuotraukos.













2011 m. gegužės 1 d., sekmadienis