Ši paroda Vilniuje rodoma jau ne pirmą kartą, tačiau kiekvieną kartą apsilankius tarsi naujai prisilieti prie tos stebuklingo grožio pasaulio iliuzijos, kurią kūrė šiuos fantastiškus daiktus dėvėję žmonės. Tai buvo laikas, kada žmonės mokėjo gyventi estetiškai.
Tie puikūs nėriniai, raukiniai, volanai, siuvinėjimai, sudėtinga kostiumo konstrukcija, žadą atimantys aksesuarai, smulkučiu biseriu siuvinėtos rankinės, pininginės, turbūt mikroskopinio dydžio vąšeliu nertos portmonė, skrybėlaitės, pirštinaitės, šilkinės kojinės, krinolinai, korsetai ir turniūrai (kokios mes laimingos, kad mums nereikia taip kankintis :)), seniai pamiršti aksesuarai, kurių jau niekas nebenaudoja, pvz., saulės skėčiai, pensnė, pokylio šokių partnerių registravimo knygutės... Viskas be galo puošnu, kruopščiai atlikta, tačiau, kaip bebūtų keista, net ir tokia puošmenų gausa neatrodo perkrauta, neskoninga ar juokinga, o tik kvapą gniaužiančiai elegantiška. O pagalvojus apie to laikmečio technines priemones norisi žemai nusilenkti visa tai atlikusiems meistrams.
Pagarba p. A. Vasiljevui, kuris negaili savo lėšų, laiko ir energijos visa tai rinkti, kaupti, demonstruoti mums ir išsaugoti ateities kartoms. Daugelyje šių vertybių laikas ir netinkamos laikymo sąlygos jau paliko savo pėdsakus, tačiau gera ir ramu žinoti, kad dabar visa tai jau yra gerose rankose ir kad dar kurį laiką galėsime grožėtis.
Man asmeniškai istorinis kostiumas yra neišsemiamas įkvėpimo šaltinis kuriant savo papuošalus, todėl nekantriai laukiu kiekvienos parodos.
Štai keletas nuotraukų iš parodos. Atsiprašau už prastoką nuotraukų kokybę, tačiau iš pagarbos šioms trapioms vertybėms ir jų išsaugojimui nenaudojau blykstės, o muziejaus apšvietimas - na, patys žinote koks.
