2010 m. spalio 15 d., penktadienis

Kartu su vaiku

Pilni namai žaislų. Su jais kovoti beviltiška - vis tiek "gyvens" visur, kur tik įmanoma - svetainėje ant sofos, virtuvės spintelėse, miegamojo komodos stalčiuose, netgi vonios kambaryje... Tai dalis tėvystės žavesio.

Vaikai yra smalsūs ir žingeidūs. Žaislai įdomiausi tol, kol nauji, o pabosta gana greitai. Bet mes nebūtume mamos, jeigu nebūtume išradingos.

Štai pora mano idėjų, kuo naudingai užimti vaikus be didesnių išlaidų.
Pirmasis žaidimas pravartus vaikams, kurie mokosi pažinti spalvas. Pastebėjau, kad lengviausia jiems susivokti, kuo viena spalva skiriasi nuo kitos, kada paeiliui yra rodomos kelios vienodos, tačiau skirtingų spalvų figūros, ir vardijamos bei kartojamos jų spalvos. Mes pasirinkome mašiniukus.

Antrasis žaidimas lavina pastabumą, loginį mąstymą bei gebėjimą jungti atskiras dalis į visumą. Tereikia iš žurnalų prisikarpyti įvairių lengvai atpažįstamų objektų paveiksliukų, priklijuoti juos prie tvirtesnio kartono ir perkirpti pusiau. Aš kiekvieną tokį objektą dar "įrėminau" į apskritimą dėl tvarkingumo ir įdomumo.

Beje, mano vaikui (kol kas tik vyresniajam, nes mažasis tokiais dalykais dar nesidomi) labai patinka tokie žaidimai.

2010 m. spalio 9 d., šeštadienis

Senų batelių naujas gyvenimas

Jie atkeliavo į mano namus prieš keletą metų iš vieno vintage kuistuko. Paprasti juodi odiniai laiveliai, pagaminti jau nebeegzistuojančioje valstybėje, buvo turbūt nedaug jaunesni už mane, tačiau, kaip bebūtų keista, visai nedėvėti. Šviežutėliai. Susidraugavome, tarnavo man gana ilgai, buvo mieli ir patogūs. Turbūt todėl nekilo ranka išmesti netgi tada, kai buvo jau visiškai nugyventi.

Ypač varganai atrodė pakulnės.

Neabejoju, kad iš kitų namų būtų seniai iškeliavę tiesiai į šiukšlyną. Tačiau aš nusprendžiau pabandyti prikelti juos naujam gyvenimui. Juk nieko neprarandu.
Pirmiausia reikėjo kruopčšiai nuvalyti batus spiritu. Ne tik išorę, bet ir padą bei vidų.
Tada į pagalbą pasitelkusi peilį nulupau nuo pakulnių visus odos likučius, palei kraštelius kruopščiai apkarpydama smulkiomis žirklutėmis. Taip pat replėmis nuplėšiau pakulnės pakietinimą.

Iš popieriaus pasidariau kuo tiksliau pakulnės formą pakartojančius lekaliukus ir jų figūras išsikirpau iš odos likučių.

"Moment Kristal" klijais priklijavau juos prie pakulnių.
Palaukusi, kol klijai gerai išdžiuvo, paletėje susimaišiau aukso ir sidabro spalvos akrilinius dažus su trupučiu tekstilės klijų.

Šiuo žėrinčiu mišiniu du kartus nutepiau oda paklijuotas pakulnes.

Nusprendusi, kad reikia paeksperimentuoti šiek tiek rimčiau, pakulnes nutaškavau juodais mažais žirniukais (juodi akriliniai dažai sumaišyti su trupučiu tekstilės klijų).
Taškiukams išdžiūvus, pakulnes porą kartų nutepiau vandeniniu saunų ir pirčių laku, atspariu drėgmei.

Vietoje pakulnės sutvirtinimo "Super Moment" klijais vieną ant kito priklijavau keletą mažų odos gabaliukų (žinoma, galėjau nešti pas batsiuvį, bet nesinorėjo išlaidauti nežinia kuo pasibaigsiančiam eksperimentui).

Jeigu jau eksperimentuoti, tai iki galo :) Batų padus nudažiau keliais sluoksniais baklažanų spalvos akrilinių dažų ir nutepiau tuo pačiu saunų laku, kuriuo tepiau pakulnes (be abejo, prieš tai teko sąžiningai pasidarbuoti su švitriniu popieriumi). Tebunie tai ironiška aliuzija į labutenus su visa jų prašmatnybe ir gerbėjų tuštybės manija :)
Išdžiūvus lakui, palei pakunių kraštelį priklijavau miniatiūrinių nėrinių juostelę, kad paslėptų nelabai lygiai išlirptą odos kraštelį ir prigludimą.

Galiausiai iš juodos organzos atraižėlių ir juodų stiklinių karolių susimeistravau papuošimo gėlytes, kurias "Moment Kristal" klijais priklijavau prie batų.

Rezultatas manęs nenuvylė :)